2012 m. liepos 27 d., penktadienis

Kaip išsaugoti vasarą?

Kai kada nors išgirsdavau žodį popuri, manydavau, kad tai tik įvairių muzikos kūrinių ištraukėlių rinkinys. Taip ir yra, bet ne tik. Popuri - tai įvairių žolelių, gėlių žiedų ir panašiai mišiniai, kurie laikomi maišeliuose ar dedami į vazas, tarnauja kaip dekoro elementas, aromatizuoja kambarį ir teikia džiaugsmo tada, kai už lango nebešviečia skaisti saulė ir vasaros prisiminimai ima blankti.
Dažniausiai tenka išgirsti apie džiovinamas levandas. Ir jos tikrai žavingos, tiek spalva, tiek kvapas, sudaro puikią visumą. Taip pat mėgstama džiovinti kvapnias rožes ar jazminų žiedus. Tačiau galimi ir įvairūs deriniai, maišant įvairius kvapus, išgaunant netikėtus spalvų derinius, įtraukiant ir prieskonines žoleles ar pačius prieskonius, pvz. pipirus.
Tad dabar belieka pamėginti ir išgauti kažką nepaprasto, kas taptų puošmena ir maloniai nuteiktų savo aromatu.

2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

Naujovių troškimas

Kartais apima toks keistas jausmas, kai norisi išbandyti kažką naujo. Štai ir bandau man nepažįstamą sritį - sutažą. Kaip man gražu visokios sagės padarytos šia technika... Neatsispyriau pagundai pamėginti, o dar ir proga buvo, kad reikėjo papuošalo. Tai ėmiausi darbo. :) Ir tada supratau, kad nėra labai paprasta iš paveikslėlių išmokti, kaip ką daryti. :) Tad pirmi blynai gavos pasvilę. Ką padarysi. Svarbiausia, kad užsidegimas išmokti nesumažėjo, o sutažas tapo dar vienu laiko vagimi. :) Čia aš draugiškai. :D



Kitas etapas bus nerti žgutai. :) Jau nusinėriau kelis, bet dar nesugalvojau kaip juos apdailinti. Bet kai ateis įkvėpimas ir kažką sugalvosiu, tuomet ir viešai pasirodysiu. :)

2012 m. balandžio 8 d., sekmadienis

Pavasaris delne

Su šv. Velykom!

Man visada ši šventė asociavosi su pavasariu, net jei iškrinta sniegas ir šalta-balta už lango. Taip yra ir šiandien. Vaizdas už lango nėra toks žavus, kokio pageidaučiau, bet dėl to neverta labai krimstis.

Turiu nuosavą pavasarį, kuris telpa delne. :)


Ir štai dar vienas pavasaris. :)




Taip pat pasirodysiu ir senesnį savo darbelį, kuris tikiuosi skleidžia šilumą kituose namučiuose. :)


2012 m. balandžio 3 d., antradienis

Dingę prisiminimai

Saugodavau savo nuotraukas ir kūrinėlius kompiuterio kietajame diske. Pagalvodavau, kad gal tai nėra pats patikimiausias būdas, bet... O štai ėmė ir dingo pernai mano kelių metų triūsas. Ir tai yra puiki pamoka ir perspėjimas ateičiai. Ir gal gerai, kad yra taip, kaip yra, o ne kitaip, kaip galėtų būti, bet nėra. :) Nes labai aiškiai esu patyrus, kad tam tikros nesėkmės yra skirtos tam, kad pakreiptų teisinga linkme. Ir tam, kad  kažką pasiektum reikia ir kažką paaukoti. Tikriausiai tai vadinama likimu, savuoju gyvenimo keliu :)

Tad aš manau, kad kompiuterio gedimas buvo nulemtas, nes dabar jau žinau, kad žmogus, tai tokia būtybė, kuri labai trokšta prisirišti prie atminimo ženklų. Tai nuotraukos, laiškai, įvairūs daiktai, pastatai... Tai, kas padeda išlaikyti prisiminimus, juos išsaugoti kuo ilgiau. Pasirodo atmintis yra labai laikinas dalykas. Ir prisiminimai siekia ne tiek toli, kiek norėtum. Kiekviena nauja patirtis pakeičia seną, senų pažįstamų veidus iš atminties ištrina nauji. Netrukus užmiršti ir pats save. Koks buvai, kaip mąstei, ar kokiu žmogumi norėjai tapti. Ir nors kartoji, kad niekada nepamirši, galbūt tai nėra įmanoma. Nes atmintis nėra paklusni.

Tačiau yra prisiminimai, kurie tikrai brangūs.  Jie yra ta vertybė, kuri turi būti saugojama ne kažkur, kur galėtume atidėti jų branginima vėlesniam laikui, kur manytume, kad nereikia jokių pastangų jiems išlaikyti. Tiesiog negalima leisti šių prisiminimų vietą užimti kitiems. Visada ir visur jie turi likti kartu su mumis.


2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Melagis melavo...

Nemėgstu melo ir melagių, ir "juokautojų", kurie teisinasi, kad balandžio 1-oji yra jau tokia diena, kad nieko čia nepakeisi, privaloma kažką apgauti. Ar tikrai reikia nuo ryto iki vakaro laidyti juokelius? Aš nieko prieš, jei pajuokaujama, jei tai daroma nors ir kasdien, bet subtiliai ir jaučiant kada reikia sustoti bei kas yra nepriimtina. Štai todėl vakar vengiau skaityti interneto naujienų portalus, žiūrėti televizijos žinias ir šiaip jau niekuo netikėjau, ką girdėjau. :)

Na, bet vakar buvo kita šventė, kuri man labiau patinka. :) Įdomus sutapimas. Gal todėl nesutikau pokštus mėgstančių žmonių, kurie būtų bandę perspėti apie atsirišusį bato raištelį. :)

P.S. Šiandien pasnigo. Man patinka toks humoras. :) Kas smagiau pajuokaus, jei ne gamta?

2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

Labas vakaras

Šiandien startuoja šis mano tinklaraštis. Nauja erdvė ir naujas iššūkis. Dabar nedrąsu, bet tikiuosi apsiprasiu ir leisiu savo mintims lietis laisvai.
Savo laisvalaikį skiriu knygoms ir rankdarbiams (siuvinėjimui, mezgimui ir panašioms veikloms). Nuo šiol ir šiam tinklaraščiui.

Puriena